Skip to content

Filmo trukmė 20 min.
Filmavimo formatas 4K
Filmo kalba lietuvių k.
Bendras filmo biudžetas 43 000 eur
Filmo prodiuserė Aušra Lukošiūnienė
Scenarijaus autorė Rita Karklytė, Aušra Lukošiūnienė
Režisierė Aušra Lukošiūnienė
Operatoriai Kristina Sereikaitė, Nojus Drąsutis

filmo tema

Pirmuosius raketų brėžinius randame išradėjo K. Simonavičiaus „Artilerijos mene“ (1648). O kiek Lietuvoje būta kosmonautų? Du. Ir vienas iš jų – architektas. Ozė (V. Ozarinskas, 1961-2014) – neeilinė figūra Lietuvos kultūros pasaulyje. Jo kūriniai stebina masteliu, gyliu, originalumu. Ypač nepatogus žiūrovui yra „juodasis“ Ozės kūrybos etapas. Tačiau ar juoda yra tik nevilties ženklas? Astrofizikai spėja, kad didžiąją visatos dalį sudaro nematoma tamsioji medžiaga. Atrodo, Ozė tai gerai žinojo. 

Valdas Ozarinskas. OZE PAX. Video 6”. 20??
Valdas Ozarinskas, Audrius Bučas |  Pagalvė |  2010  |  Gintauto Trimako nuotrauka
filmo sinopsis

Dokumentinis filmas „Juoda“ plačiai auditorijai pristato charizmatiškos Lietuvos meno scenos asmenybės, vienintelio Lietuvos architekto-vizionieriaus, V. Ozarinsko (Ozės) kūrybą.
Kurdamas Ozė mėgo eksperimentuoti, todėl ir mūsų komandos tikslas yra ne tik atskleisti anksti mirusio talentingo kūrėjo pasaulėvaizdį, bet ir sukurti tokį trumpametražinį filmą, kuris pats savaime būtų atskiras vizualaus meno, kinematografo, kūrinys.
Tai bus pasiekta jungiant kūrybinės biografijos, mokslinės dokumentikos ir mokslinės fantastikos žanrus, pasitelkiant nechronologinę siužetinę liniją, skiriant ypatingą dėmesį vizualiems sprendimams, taupiai naudojant verbaliką, eksperimentuojant su garsu.
Pradėję paskutine Ozės paroda („Filtrai“, 2014), iš archyvinių kadrų bei specialiai filmuotų scenų punktyru brėšime nepagražintą originalaus kūrėjo ir epochos portretą.
Filme kelsime netikėtą hipotezę – galbūt publiką gluminęs, nepatogus „juodasis“ Ozės kūrybos etapas, trukęs gerą dešimtmetį, nėra vien kūrėjo nusivylimo savimi, kitais ir pasauliu išraiška.
Vizionieriai dažnai pralenkia laiką. Šiuolaikinis mokslas teigia, kad 70 procentų Visatos sudaro „tamsioji medžiaga“, kurią galima apskaičiuoti esant, tačiau mokslininkai vis dar neturi instrumentų ir įžvalgų, kokiais fizikiniais ar cheminiais terminais ją apibrėžti. Galbūt Ozės juodieji kūriniai yra asmeninis kūrėjo visatą užpildančios tamsiosios medžiagos tyrimas?
Pabaiga dažnai tampa naujų dalykų pradžia. O juoda gali pasirodyti esanti ne tik juoda. Žvelgti tiek į savo gelmes, tiek į kosmines platybes baisu. Atsidurti ties pažinimo, galimybių, gyvybės slenksčiu baisu. Tačiau žmonija neturi kito kelio, jeigu nori išlikti ir vystytis.

Valdas Ozarinskas, Audrius Bučas |  Tarakonas |  1989  | Remigijaus Pačėsos nuotrauka
Valdas Ozarinskas, Aida Čeponytė |  Vila Jogaila |  1993  |  Gintauto Trimako nuotrauka
režisierės vizija
Elena Ozarinskaitė  | Aidos Čeponytės nuotrauka  | 2021

Juodà. Tokia buvo architekto, talentingo vizionieriaus Valdo Ozarinsko finalinio kūrybos etapo materija, įprasminusi didžiają jo kūrybinio lauko dalį. Ten susiprojektavo ir visų kitų etapų spalvos, apranga, objektai, neįgyvendinti projektai bei (ne)sėkmės, tai filtras, per kurį galime matyti daugiau prasmės nei spalvų.
Žavėdamasis astronautika ir kosmine tematika, savo darbus jis konstravo kaip erdvėlaivius, matydamas mechanikoje konstrukcijas, pritaikytinas erdvėje. Valdas turėjo daug talentų, tačiau ši jo kūrybos briauna, jeigu ieškotume rakto į jo asmenybę, labiausiai ir išryškėjo kaip išskirtinė: Ji ir pasiūlė formatą papasakoti apie kūrybos idėją ir vizionieriškumą, užuot susitelkus į portretą. Trumpas metras pasirinktas neatsitiktinai. Nors galima būtų sukurti ilgą ir įdomų pasakojimą kaip laikmečio portretą per menininko asmenybę, pasirinkta skrydžio tema, siekiant pabrėžti išskirtinį kūrybos, kaip laboratorijos į save, tikslą. Už kadro liks Valdas – ekstremalus, influenceris, vyras ir laikmečio nuvargintas karys, bandantis išlikti. Tačiau šios jo asmenybės pusės neliks nuošalėje – punktyrais jos įsirašys į filmo naratyvą.
Filmą konstruojame kaip skrydį į erdvę, dažnai vadinamą dark matter. Tai atskleisti padės dabartinė Lietuvos astronautikos padėtis, jos perspektyvos, mokslo žinos apie šią materiją. Juodà reiškia ne vien tik neviltį ir tamsą. Joje slypi daug prasmių. Žvelgdami į dangų naktį dažnai matome dangaus kūnus, skriejančius lėktuvus, palydovus, žvaigždynus. Juodame danguje vyksta gyvenimas, didesnis už mus, nepasiekiamas, bet fantastiškai patrauklus.
“Tarakonas” fotografuotas ant apipelijusios sienos. Valdas gebėjo įžvelgti tai, kas paslėpta, suteikti naują prasmę paprastam daiktui, jį transformuoti į kosminį transmitorių, siunčiantį žinią į nuobodulio estetiką. Gyvenimas pranoksta netektis ir praradimus. Kiekvienas turime paskirtį, geografinę savo vietą, laiką. Dar vienas filmo veikėjas – Elena, jo dukra. Ji yra ryšys su realybe, palikta Valdo laboratorijoje/studijoje.


Kodėl Valdas Ozarinskas? Todėl, kad mes matome tik kaip juodą, o jis išgyveno juodą kaip kūrybos šaltinį, kuri jam buvo fantastiškai lengva nepažini kosmoso materija. Ten ir tranzistoriaus detalės, ir apipelijusi Vilniaus konstravimo biuro siena virtusi kosminiu palydovu, ir juodas žvaigždėtas dangus naktį, kai žvelgi nuo Žemės planetos, tampantis dangaus vandenynu. Tai Valdo juoda.

ausra.lukosiuniene@gmail.com. | +370 612 27844